Kaina ne PVPA nariams: 50 €
Spalis – neuroįvairovės mėnuo. Tai gera proga ne tik daugiau kalbėti apie skirtingus žmonių mąstymo, informacijos apdorojimo, dėmesio valdymo ar komunikavimo būdus, bet ir pažvelgti į tai, ką neuroįvairovė reiškia darbo aplinkoje.
Kaip geriau suprasti neuroskirtingą žmogų ir kartu nebandyti visko paaiškinti jo neuroskirtingumu? Kada darbuotojui reikia pritaikyti darbo aplinką ar darbo būdus? Ar visiems tinka tie patys ugdymo ir pokalbio metodai? Ir ką organizacijos jau šiandien gali daryti, kad skirtingi žmonės jose galėtų sėkmingai dirbti ir atskleisti savo stiprybes?
Kartu su Mykolo Romerio universitetu kviečiame į Neuroįvairovės forumą, kuriame į temą pažvelgsime iš skirtingų perspektyvų – pradėsime nuo atviros asmeninės patirties, ją papildysime mokslinių tyrimų įžvalgomis, kalbėsime apie darbą su neuroskirtingais žmonėmis ir galiausiai pažvelgsime į tai, kas jau vyksta organizacijų praktikoje.
„ADHD: supergalia ar prakeiksmas?“
Metų pradžioje Dov pirmą kartą viešai prabilo apie savo ADHD. Nuo tada buvo nemažai bandymų, klaidų ir naujų atradimų.
Šį kartą jis dalinsis tuo, ką per šį laiką suprato apie save: kas iš tikrųjų padeda, kas visiškai neveikia ir su kuo vis dar tenka mokytis gyventi. Ir pabandys atsakyti į klausimą, kuris kalbant apie ADHD iškyla itin dažnai – tai vis dėlto supergalia ar prakeiksmas?
Asmeninė patirtis be bandymo ADHD romantizuoti. Ir pamokos, kurios galbūt pravers ne tik pačiam Dov.
„Neuroįvairovė darbe: suprasti žmogų, pritaikyti darbą“
Net ir geranoriškas darbdavys gali pasiūlyti darbuotojui sprendimą, kuris jam netinka. Remdamosi moksliniais tyrimais ir atliktais interviu, pranešėjos padės suprasti, kodėl taip nutinka ir ką svarbu pastebėti vertinant žmogaus elgesį bei pritaikant darbą.
Kalbėsime apie darbuotojų stiprybes ir sąlygas joms atsiskleisti – mokymąsi, lankstų darbo turinį ir vadovų gebėjimus. Taip pat paliesime mažiau matomą neuroskirtingų žmonių prisitaikymo kainą: savo ypatumų slėpimą ir baimę, kad atvirumas gali pakenkti santykiams ar karjerai.
Pranešimo metu dalyvių lauks ir trumpa praktinė užduotis, kviečianti patyrinėti su neuroįvairove susijusius stereotipus bei paradoksus.
„Koučingas neuroįvairovės kontekste: ar visiems tinka tas pats pokalbis?“
Koučingo esmė – ne patarti žmogui, kaip jam reikėtų veikti, bet padėti geriau suprasti savo veikimo būdą, atrasti tinkamus sprendimus ir stiprinti savarankiškumą. Tačiau ar įprastas koučingo pokalbis vienodai tinka žmonėms, kurie skirtingai apdoroja informaciją, valdo dėmesį ar komunikuoja?
Pranešėjos aptars, ką koučingo ir psichologinio darbo principai gali pasiūlyti kuriant individualizuotą, žmogaus stiprybėmis grįstą pokalbį – nuo klausimų ir tikslų formulavimo iki aplinkos bei darbo būdų pritaikymo. Taip pat kalbėsime apie ribas: kada koučingas gali būti naudingas, o kada žmogui reikalinga kitokia specialistų pagalba.
„Neuroskirtingų kolegų įtrauktis: kur stringa pokytis?“
Daugelyje Lietuvos organizacijų neuroįvairovės tema jau nėra naujiena, o kai kurios įtraukties srityje dirba kryptingai. Vis dažniau apie savo patirtį profesinėje aplinkoje atvirai kalba ir patys neuroskirtingi darbuotojai. Atrodytų, proveržis jau čia pat. Tačiau kodėl jis stringa?
Kas už pokytį atsakingas – organizacija, vadovas, kolegos, o gal ir pats darbuotojas? Barbora dalinsis klaidomis ir pamokomis, kurias per pastaruosius penkerius metus matė dirbdama su organizacijomis neuroįvairovės tema.
Diskusija „Kaip neuroįvairovė atrodo organizacijų kasdienybėje?“
Forumą užbaigsime pokalbiu su verslo organizacijų atstovėmis apie tai, kas jau vyksta praktikoje. Kokių veiksmų organizacijos imasi siekdamos geriau atliepti neuroskirtingų darbuotojų poreikius? Kokie sprendimai pasiteisina? Su kokiais iššūkiais susiduriama ir kur vis dar kyla daugiausia klausimų?