Amžiaus stereotipai darbo rinkoje dažnai remiasi viena giliai įsišaknijusia prielaida – kad vyresni darbuotojai sunkiai prisitaiko prie pokyčių. Tačiau šiuo metu, kai pasaulio darbo jėga sparčiai sensta, toks požiūris tampa ne tik neteisingas, bet ir labai rizikingas.
Tarptautiniame tyrime, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė, profesorė Bernadeta Goštautaitė kartu su daugiau nei 50 bendraautorių iš 28 pasaulio šalių, iš esmės kvestionuoja šį mitą. Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 6000 vadovų ir profesionalų iš įvairiausių sektorių ir įvairaus dydžio organizacijų, rodo: vyresni darbuotojai gali būti tokie pat atsparūs karjeros iššūkiams – o kartais net labiau – nei jaunesni kolegos.
Karjeros atsparumas – tai gebėjimas prisitaikyti, išlikti ir klestėti nepaisant (dažnai neigiamų) pokyčių organizacijose ar darbo rinkoje apskritai. Nors vyresni darbuotojai neretai susiduria su mažėjančiu optimizmu, jie dažnai pasižymi didesniu prasmingumo jausmu savo darbe – ir tai tampa jų stiprybe.
Du veiksniai, formuojantys karjeros atsparumą amžėjimo kontekste
- Karjeros optimizmas su amžiumi mažėja – ypač ekonominio nestabilumo metu
Jaunesni darbuotojai dažniau tikisi šviesios profesinės ateities. Tuo tarpu vyresni dažnai jaučia mažiau galimybių tobulėti, bijo būti nustumti į paraštes arba nebespėti su technologiniais pokyčiais. Mūsų tyrimas parodė, kad aukštas nedarbo lygis ypač paveikia vyresnių darbuotojų optimizmą, nes siunčia signalą: rinka juos vertina kaip „nepageidaujamus“.
Dar daugiau – nedarbo lygis veikia kaip netiesioginis rodiklis apie su amžiumi susijusią diskriminaciją. Kai darbo vietų mažai, vyresni darbuotojai dar dažniau susiduria su neigiama nuostata: „per seni“, „per lėti“, „nebesimokantys“. Tai atima pasitikėjimą ir slopina jų karjeros atsparumą. Lietuva, deja, yra tarpų tų šalių, kurioje su amžiumi susijusi diskriminacija taip pat yra labai paplitusi.
- Tačiau prasmingumo jausmas su amžiumi didėja – ir tai yra neįkainojama vertybė
Kita medalio pusė: vyresni darbuotojai dažniau nei jaunesni žino, kas daro jų darbą prasmingu. Jie geriau supranta savo vertybes, stiprybes, prioritetus ir dažnai jau dirba darbą, kuris atspindi jų tapatybę. Tuo tarpu jaunesni dar tik ieško – bando skirtingus kelius, eksperimentuoja.
Tose šalyse, kur vertinama švietimo kultūra ir skatinamas visą gyvenimą trunkantis mokymasis, šis ryšys tarp amžiaus ir darbo prasmės dar labiau stiprėja. Tai parodo, kad amžius ne silpnina, o stiprina karjeros atsparumą, jei turime tinkamą aplinką. Tokios kultūros pavyzdys galėtų būti Skandinavijos šalys.
Ką tai reiškia mums?
Atsparumas su amžiumi neišnyksta – jis keičia formą. Jei jaunesni darbuotojai labiau linkę eksperimentuoti, tai vyresni – išlaikyti kryptį, remtis patirtimi ir prioritetais. Laikas atsisakyti stereotipo „jauni = lankstūs, seni = užsispyrę“.
Ugdykite dvi dimensijas: optimizmą ir prasmę
Organizacijos, kurios nori išlaikyti atsparius darbuotojus visose amžiaus grupėse, turi stiprinti abi šias dimensijas:
- Optimizmą – suteikdamos aiškių augimo galimybių, siūlydamos mokymosi ir karjeros planavimą net ir vyresniems darbuotojams;
- Prasmę – skatindamos darbuotojų autonomiją, atsakomybę ir asmeninį ryšį su darbu.
Ką gali padaryti organizacijos?
- Peržiūrėti karjeros vystymo sistemas
Ar jos tinka įvairaus amžiaus darbuotojams? Ar padeda rasti tiek prasmę, tiek įkvepia optimizmo? - Mokyti vadovus atpažinti amžiaus stereotipus
Dažnai išankstinės nuostatos veikia nepastebimai – pavyzdžiui, renkantis iš dviejų panašios kompetencijos kandidatų. - Teikti individualizuotą karjeros koučingą
Siūlykite mentorystės, karjeros perorientavimo ar psichologinio palaikymo paslaugas. - Skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi
Suteikite mokymosi galimybių visų amžiaus grupių darbuotojams – tai didina jų pasitikėjimą ir įsitraukimą.
Karjeros atsparumas nėra tiesiogiai nulemtas amžiaus. Jis priklauso nuo konteksto.
Žmonės sensta labai skirtingai – ne tik individualiai, bet ir priklausomai nuo šalies, kultūros, ekonominių sąlygų ir socialinės politikos. Kai kuriose visuomenėse vyresnio amžiaus darbuotojai jaučiasi vertinami, turi galimybių mokytis ir tobulėti, o kitur – jie susiduria su diskriminacija, mažesniu pasitikėjimu ir mažiau paramos. Mūsų tyrimas rodo, kad tokie makrolygmens veiksniai kaip diskriminacija ar švietimo kultūra gali ženkliai keisti tai, kaip amžius siejasi su karjeros atsparumu.
Todėl organizacijoms svarbu ne tik suprasti, kokio amžiaus jų darbuotojai, bet ir kokiame kontekste jie veikia. Tik tada galima sukurti tikrai veiksmingas, įtraukias ir ilgaamžes karjeros palaikymo sistemas, kurios padeda visiems darbuotojams – nepriklausomai nuo amžiaus – išlikti atspariems ir dirbti prasmingą darbą.
Straipsnis „Age and Career Resilience Through the Lens of Life Course Theory: Examining Individual Mechanisms and Macro-Level Context Across 28 Countries” išspausdintas žurnale (prieiga: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/1748-8583.12596)
